 |
Dienraštis „Lietuvos rytas“ atkreipė dėmesį į statybų aktualiją – vis dar pasitaikančias šiltinimo klaidas. Ta proga dienraščio žurnalistė Aušra Pocienė pakalbino „Paroc“ rinkodaros direktorę A. Endriukaitytę. |
|
|
Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, pastatų šiltinimo tradicijų beveik nebuvo, teigia straipsnio autorė. Tiesa, buvo pjuvenos, šlakas, spaliai, bet naudojant šias medžiagas viskas buvo paprasčiau nei dabar, pradėjus taikyti naujas šiltinimo technologijas. Čia problemų - daug daugiau. Statybų specialistų teigimu, kad problemų kyla dėl daugelio priežasčių: dėl nežinojimo, darbo kultūros stokos, dėl beribio taupymo.
„Šilumos izoliacinės medžiagos - tai ne apdailos plytelės ar kiti matomi dalykai, kuriais šeimininkas gali pasipuikuoti. Šiltinamosios medžiagos paslepiamos po apdaila, stogo danga, ir tik nuo statybininko sąžinės, darbo kultūros supratimo priklauso, ar viskas bus atlikta taip, kaip reikia", - pastebi pastatų šiltinimo specialistai. Jie ragina aklai nepasitikėti statybininkais ir šiems darbams samdyti nepriklausomus techninės priežiūros specialistus. Tai bus gerokai pigiau nei taisyti šiltinimo klaidas, kurios kainuoja tikrai daug pinigų ir nervų.
„Mieste verda statybos, bet kartais tenka pamatyti tokių fasadų, kad verkti norisi. Prieini, pradedi aiškinti statybininkams, ką jie ne taip daro, o jie žiūri į tave ir juokiasi. Matai, kad jiems tai visiškai nerūpi", - stebisi „Paroc" rinkodaros direktorė. Yra aiškios ir paprastos taisyklės, kaip šiltinti pastatus. Jų reikia griežtai laikytis ir problemų bus tikrai mažiau, neabejoja specialistė.
Seminarai sulaukė susidomėjimo
Izoliacinių medžiagų gamybos bendrovė „Paroc" didžiuosiuose Lietuvos miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje - architektams bei statybininkams surengė visą seminarų ciklą apie dažniausiai pasitaikančias pastatų šiltinimo klaidas ir sprendimus, kaip jų išvengti. Seminarai, straipsnio autorės teigimu, sulaukė išties nemažo specialistų susidomėjimo.
„Kad tai yra itin aktuali problema, jaučiu kasdien. Nuolat esu kviečiama į įvairiausius objektus, kur varva slogai ir drėksta sienos. Atrodo, į stogą sudėtos brangiausios medžiagos, o per jį per parą net dešimt kibirų privarva. Visi klausinėja, ką daryti, kur čia šuo pakastas? Problemos dažniausiai tos pačios - šiltinimo klaidos. Apie jas, atrodo, jau šimtus kartų kalbėta, tačiau jos vėl kartojamos, tai skaudžiai kerta žmonėms per kišenę",- straipsnyje teigia šiuos seminarus parengusi ir vedusi bendrovės „Paroc" rinkodaros direktorė Audronė Endriukaitytė.
Anot jos, visos šiltinimo problemos kyla dėl dviejų pagrindinių priežasčių - dėl to, kad netaisyklingai dedama pati izoliuojanti medžiaga ir dėl to, kad medžiagos netinkamai sukomplektuojamos: įdedamos ne tos medžiagos arba ne toje vietoje. Vienos pasekmės - šilumos nuostoliai, atsiranda kai izoliacinė medžiaga netaisyklingai paklojama. Ir visai kitokios - teka stogas ar drėksta siena, kai izoliacinės medžiagos blogai sukomplektuojamos.
Straipsnyje iškeliama mintis, kad daugiausia problemų kyla dėl netinkamai parinktų plėvelių. Rinkoje jų pardavinėjama gausybė ir įvairiausių. Pardavėjų irgi yra visokių – tarp jų pasitaiko ir tokių, kurie anksčiau prekiavo balais, silkėmis, dabar statybinėmis medžiagomis, o rytoj prekiaus, tarkim, kiaušiniais. Jiems svarbiausias tikslas yra parduoti, o visai nesvarbu ką ir kas tai nusipirks. O kai žmogus nesusigaudo, nusiperka niekalą. Dažniausiai taip atsitinka tada, kai pasiūloma pigesnė, ne tam skirta prekė.
Keturios pagrindinės taisyklės
Anot straipsnio autorės kalbintos šiltinimo specialistės, norint tinkamai panaudoti izoliacines medžiagas, būtina laikytis keturių pagrindinių taisyklių, kurios apibūdina, kaip šiltinant sienas ar stogus turėtų būti dedamos akmens vatos plokštės:
-jos turi priglusti prie vidinio mūro ar kito paviršiaus;
-būti perstumtos viena kitos atžvilgiu plytų mūrijimo tvarka;
-jeigu akmens vatos plokštės montuojamos į vidinį karkasą, turi jį visiškai užpildyti;
-vėjo izoliacinės plokštės iš akmens vatos turi uždengti visas minkštų plokščių siūles ir glaudžiai priglusti prie pačių plokščių.
Į medinį karkasą montuojamos minkštos akmens vatos plokštės turėtų būti dedamos
ypatingai rūpestingai. Čia, pasak A.Endriukaitytės, dažniausiai daromos visiškai, atrodytų, elementarios klaidos. Izoliacinė medžiaga tiesiog sugrūdama į medinį karkasą.
Daroma ir kita klaida - dedant izoliacinę medžiagą paliekami plyšiai tarp karkaso statramsčių ar tarp vėjo izoliacinės plokštės ir minkštos akmens vatos plokštės. Dėl to susidaro tiesioginis šalčio tiltas ir iš pastato iškeliauja šiluma.
Pataria nesivaikyti pigumo
A.Endriukaitytė pabrėžia, jog, montuojant šilumą izoliuojančias medžiagas trisluoksnėje mūro sienoje, minkštos ir vėjo izoliacinės plokštės turi dengti viena kitą taip, kad siūlės nesutaptų. Toks izoliacinių medžiagų montavimas užtikrina didesnį sandarumą.
„Kalbant apie sienų šiltinimą, visiškai nerekomenduojama daryti ne ventiliuojamos trisluoksnio mūro sienos, nors šis variantas dėl savo pigumo (nereikia vėjo izoliacinės plokštės) vis dar yra populiarus. Jame užprogramuotos dvi problemos: nepakankamas išorės sluoksnio ilgaamžiškumas ir kondensato kaupimasis ant išorės mūro vidinio paviršiaus", - sakė specialistė. Norint to išvengti, reikia rinktis ventiliuojamą trisluoksnio mūro sieną. Čia taip pat svarbu, kaip rekomenduoja „Paroc", vėjo izoliacijai naudoti izoliacinę plokšte iš akmens vatos, o ne plėvelę, kuri, netinkamai parinkus, gali būti ne vėjo, o garo izoliacinė, todėl ant jos kaupsis kondensatas.
Beje, tokioje konstrukcijoje gali būti naudojamas ir naujas „Paroc" produktas - vienasluoksnė plokštė „Paroc WAS50", kuriai nereikalinga vėjo izoliacija. Antras dalykas, kuris yra labai svarbus ventiliuojamojo trisluoksnio mūro sienoje, - oro judėjimo oro tarpe užtikrinimas. Tam reikia sienos apatinėje ir viršutinėje dalyje įrengti oro groteles, teigiama straipsnyje.
Stogo įrengimo klaidos
Stogai, anot A.Endriukaitytės, - ta jautri vieta, kur visos problemos išlenda labai greitai. Todėl ypač svarbu įrengiant šlaitinius stogus taisyklingai pakloti garo izoliacinę plėvelę, tinkamai parinkti vėjo izoliacinę medžiagą, įrengti ventiliuojamą oro tarpą ir užtikrinti vėdinimą.
„Dažniausiai oro tarpas yra, bet jis neventiliuojamas. Padaromas per mažas oro tarpas arba orui nėra pro kur išeiti. Groteles orui išeiti galima įrengti pastato frontonuose, tuomet pastogė bus gerai ventiliuojama", - straipsnyje teigia specialistė. Panašūs reikalavimai keliami ir sutapdintiems stogams - juos būtina ventiliuoti arba per parapetą (stogo jungtis su siena), arba per kaminėlius, parinkti tinkamą garo izoliaciją, taisyklingai įrengti vandens nuotekų sistemą.
Taupoma kokybės sąskaita
Dažnai išvengti klaidų šiltinant pastatus nepavyksta dėl vieno paprasčiausio dalyko - noro sutaupyti. Anot A.Endriukaitytės, taupymas - pagirtinas noras, tačiau negalima taupyti kokybės sąskaita. „Manyčiau, kad nemažą dalį kaltės dėl to turi prisiimti ir patys užsakovai, kurie dažnai taupydami nejaučia ribų. Esu tikra, kad ne vienas užsakovas, jam autoritetingai pasakius, kad namas be pamatų yra pigesnis, tikrai statytų jį be pamatų", - straipsnyje ironizuoja „Paroc“ atstovė.
Šiltinant tinkuojamus fasadus taupomi klijai, smeigės, nesilaikoma sistemos reikalavimų. Komplektuojančias medžiagas norėdami nusipirkti pigiau, vienas perka iš vieno tiekėjo (tvirtinamuosius elementus, kampuočius), kitas - iš kito (vatą, plėveles, klijus). „Paskui nebeaišku, kas kaltas, kur klaidos. Susimaišo medžiagų garų laidumas, kitos savybės ir nebeaišku, ko tikėtis iš tokio fasado. Svarbi yra visų medžiagų kompleksinė sąveika, todėl viską reikia pirkti iš vienos sistemos tiekėjo", - aiškino specialistė. Tinkuojamiems fasadams šiltinti naudojant lameles (vertikaliai orientuoto plaušo gaminys), klijais turi būti tepamas visas lamelės paviršius.
Jeigu šiltinimui yra naudojama plokštė, klijai turi būti tepami ir aplink jos perimetrą, o ne vien tik uždedant kelis klijų taškus. Priešingu atveju, plokštė tampa perpučiama. Klijais turi būti užtepta 40 proc. plokštės paviršiaus. Be to, vadinamosiose kritinėse pastato vietose - aplink langus, angų kraštus, kampuose - plokštė turi būti ir klijuojama ir tvirtinama smeigėmis. Vidutiniškai į vieną kvadratinį metrą turi būti tvirtinamos 4-6 smeigės.
Pagal Aušros Pocienės straipsnį
2003-03-17 |
|
|
|
|
|
