Energetinį pastato pasą ateityje turės įsigyti kiekvieno naujai statomo, parduodamo, renovuojamo ar nuomojamo namo savininkas. Jei bendras statinio plotas sudarys daugiau nei 1000 kv. m, tuomet šį dokumentą pastato savininkui teks įsigyti ir renovuojamam statiniui. Negavus pastato energetinio paso, namo tiesiog nebus galima leisti eksploatuoti. “Tai reiškia, kad visas direktyvos nuostatas puikiai žinoti turės ne tik statybinės organizacijos, bet ir architektai, projektuotojai, kurie privalės nustatyti būsimo statinio energijos suvartojimą ir palyginti jį su minimaliomis reikalavimų normomis, - sako Robertas Encius, Statybos produkcijos sertifikavimo centro direktorius. – Tiesa, kokie bus minimalūs reikalavimai dar nėra aišku, kadangi direktyvoje kiekvienai valstybei yra numatyta teisė nusistatyti minimalius efektyvumo rodiklius savarankiškai. Šie reikalavimai turės būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas penkeri metai”.

Energetiniame pastato pase nurodomas statinio energetinis naudingumas bus apskaičiuojamas įvertinant visas veikiančias pastato sistemas - šildymo, vėdinimo, ventiliacijos, apšvietimo ir kitas, taip pat naudojamus atsinaujinančius energijos šaltinius – saulės, vėjo, geosistemas ir kt. “Tuomet bus labai paprasta įvertinti vieną aktualiausių rodiklių - pastato šiluminį naudingumą. Jis pase bus nurodytas aiškiais vienetais arba klase, taip pat kaip šiuo metu pagal energijos sunaudojimo efektyvumą įprasta žymėti šaldytuvus ar skalbimo mašinas. Be abejo, pastato šiluminis naudingumas bus žymiai efektyvesnis, jei statinyje bus naudojamos tinkamai tarpusavyje suderintos efektyvios medžiagos ir gaminių sistemos, - teigia R. Encius. – Visos charakteristikos bus apibendrintos ir puikiai atsispindės išduotame pastato sertifikate”.

Pasak vienos aktyviausių rinkos dalyvių izoliacinių medžiagų bendrovės “Paroc” rinkodaros direktorės Audronės Endriukaitytės, pastatų šiltinimas tampa ypač svarbus. Darbų kokybė bei teisingas medžiagų pasirinkimas ženkliai įtakoja statinio energijos suvartojimą. “Akmens vatos gaminiai yra ne tik efektyvi šilumos izoliacija, bet ir nedegi medžiaga, kuri puikiai užtikrina priešgaisrinius pastato reikalavimus. Be to, akmens vata apšiltinti statiniai atitinka ir griežtus aplinkosaugos reikalavimus”, - sako A. Endriukaitytė.

Pastatų sertifikavimą pagal direktyvos reikalavimus turės atlikti nepriklausomi kvalifikuoti ekspertai. Atsižvelgiant į specialistų vertinimą ir pateiktas rekomendacijas, atitinkamai įgaliotos valstybės institucijos ar privačios įmonės turės teisę išduoti energetinius pastato pasus. “Butų ar daugiabučio pastato atskiro naudojimo patalpų pasas bus išduodamas remiantis bendru pasu, duotu visam daugiabučiam pastatui arba kito tokio pat tipo daugiabučio pastato buto įvertinimu, - sako R. Encius. - Visos išlaidos, susijusios su pastato įvertinimu ir paso gavimu teks pastato savininkui. Energetinio pastato įvertinimo procedūros yra gana paprastos, todėl jos nesukels didesnių sunkumų ar išlaidų efektyvių pastatų savininkams”. Didesniuose nei 1000 kv. m pastatuose šie statinio pasai turės kabėti gerai matomoje vietoje.

Direktyvoje yra numatytas sąrašas pastatų, kuriems šių dokumentų turėti nereikės – tai ypatingos architektūrinės ar istorinės vertės saugomi pastatai ir paminklai, taip pat religiniai maldos namai, laikini pastatai bei ne didesnio nei 50 kv. m ploto statiniai, negyvenami žemės ūkio paskirties statiniai ir kiti. “Nors praktiškai šios direktyvos normos dar negalioja, tačiau jau šiandien Lietuvoje yra apie 50 pastatų, kuriems išduoti energetiniai pasai, - teigia R. Encius. – Mūsų šalyje šios direktyvos normos bus pradėtos taikyti tik oficialiai įteisinus jas atitinkamuose teisės aktuose. Pagal direktyvą, tai turėtų būti padaryta ne vėliau kaip 2006 m. sausio 4 dieną”. Anot R. Enciaus, nustatydama minimalius efektyvumo reikalavimus, ši direktyva motyvuoja ir skatina statyti ekonomiškus ir efektyvius pastatus. Tokiu būdu naujai pastatyti ar renovuoti pastatai ne tik taupys juose gyvenančių žmonių pinigus, bet bus saugūs ir atitiks griežtus aplinkosaugos reikalavimus.