 |
Dienraštis "Verslo žinios" nušvietė Rygoje vykusią konferenciją "Efektyvus energetinių išteklių naudojimas statiniuose", kurioje buvo nagrinėjama aktuali pastatų energinio efektyvumo problema. Kompanija "Paroc" stengiasi aktyviai prisidėti prie šios problemos sprendimo ir visuomenės švietimo, siekiant kiek įmanoma labiau pagerinti žmonių gyvenimo bei juos supančios aplinkos kokybę. |
|
|
Kasmet šildymo sezonas primena apie bėdas senos statybos pastatuose, kuriuose šiluma neužsilaiko. Kaip jas greičiau ir lengviau galima spręsti, buvo tariamasi Rygoje, kur vyko Baltijos šalių konferencija "Efektyvus energetinių išteklių naudojimas statiniuose".
Šiandien Vidurio ir Rytų Europos valstybėse yra itin daug energijos sunaudojančių statinių. Anot konferencijos pranešėjų, daugiausia tai – anksčiau pastatyti nedideli, iki 200 m2 individualūs namai arba daugiabučiai iki 1000 m2 ploto.
"Lietuva yra pažengusi gerokai toliau už Latviją, Estiją ir net Lenkiją renovuodama sovietiniais laikais statytus pastatus. Todėl mūsų patirtis konferencijoje Rygoje buvo vertinama",– atkreipia dėmesį Valius Serbenta, VšĮ "Būsto agentūra" direktorius, atstovavęs Lietuvai konferencijoje.
Siekiant taupiau naudoti energetinius išteklius, ES valstybės iki 2007 m. privalo įtvirtinti pernai priimtos ES direktyvos "Dėl energinio pastatų naudingumo" nuostatas. Jos taptų privalomos visoms statybų bendrovėms ir pastatų savininkams. Pagal šios direktyvos nuostatas, bus privaloma sertifikuoti visus naujai statomus pastatus ir didesnius nei 1.000 m2 ploto renovuojamus namus.
Padėtis nevienoda
Konferencijoje buvo pabrėžiama, jog Rytų Europoje statiniai atnaujinami vangiai, nes šiam procesui reikia aktyvios valstybės paramos. Bet pinigai – ne vienintelė problema.
"Kas tinka Vakarų šalims, netinka mums. Pas mus būstas buvo statomas socialistinio planavimo metodais. Negalvota nei apie medžiagų kokybę, nei apie energijos taupymą. Taigi šiandien ir rytoj pakeisti padėties neįmanoma",– aiškina p. Serbenta.
Kita "nelygybės" priežastis – jokioje Vakarų šalyje nereikėjo privatizuoti jau pastatytų būstų. Todėl ten nekyla aršių nesutarimų, kai reikia priimti sprendimą dėl renovacijos.
Padeda susigrąžinti pinigus
Visi konferencijos dalyviai pripažino, kad yra keletas esminių priemonių, kurios gerokai padidina namo energinį naudingumą. Tai – namo fasado ir stogo apšiltinimas, autonominės šildymo sistemos sumontavimas, balkonų stiklinimas, vamzdynų ir ventiliacinės sistemos atnaujinimas, langų sandarinimas bei natūralaus laiptinių apšvietimo įrengimas. Efektyviausias rezultatas gaunamas įvykdžius visus išvardytus darbus, tačiau tai dažniausiai kainuoja gana daug.
Mažesnėmis lėšomis irgi galima efektyviai padidinti namo energinį naudingumą, pritaikius vieną ar keletą iš minėtų priemonių. Kai kurios iš jų net gali padėti greičiau susigrąžinti pinigus, kurie buvo skirti pastatui atnaujinti. Konferencijoje buvo pristatytas penkiaaukščio daugiabučio namo atnaujinimo pavyzdys. Keletas Skandinavijos statybos įmonių įgyvendino bendrą renovacijos projektą Sankt Peterburge. Penkiaaukščiame daugiabutyje akmens vata buvo apšiltintos išorės sienos, pakeisti langai, atnaujinti vamzdynai bei sumontuotas naujas šlaitinis stogas, kurio pastogėje dar papildomai įrengta keletas naujų butų. Šios priemonės energetinį pastato efektyvumą padidino daugiau negu perpus.
Toks atnaujinimas yra naudingas ne tik dėl to, kad mažina energijos sąnaudas, bet ir išplečia gyvenamojo namo plotą. Po nauju sumontuotu šlaitiniu stogu įrengtus naujus butus pardavus ar išnuomojus, galima susigrąžinti nemažą dalį renovavimui skirtų išlaidų. Konferencijoje pristatytu atveju nauji butai po stogu namo naudingąjį gyvenamąjį plotą padidino 22%.
Specialistai apskaičiavo, kad net 70% visų anksčiau statytų tipiškų daugiabučių galima pritaikyti minėtą pavyzdį ir dar įrengti papildomai gyvenamojo ploto. Taip būtų iš dalies sprendžiama ir aktuali naujų žemės sklypų problema.
Anot p. Serbentos, šiuo metu mūsų šalyje yra daugiau nei 31.000 daugiabučių pastatų ir per 6.000 bendrijų. Dauguma šių pastatų yra sovietinių laikų statybos, todėl siekiant pagerinti jų energinį efektyvumą, būtina renovuoti.
Reikia visumos
Demonstraciniai "Energijos taupymo būste" namų atnaujinimo projektai įrodo, kaip renovuotas būstas leidžia ne tik sutaupyti. Pavyzdžiui, Vilniuje renovuotas 5 aukštų namas. Projekto vertė – 180.000 Lt, iš kurių 30% kompensavo valstybė. Renovuojant buvo modernizuotas šilumos punktas, pakeista dalis langų, įrengti balansiniai ventiliai šildymo sistemos stovuose, iš dalies apšiltintos sienos ir suremontuotas stogas. Rezultatas – šiame name šildymo energijos suvartojimas buvo sumažintas 32%.
Anot specialistų, renovuojant pastatą dažniausiai siekiama sumažinti šildymo išlaidas, sudarančias didžiausią dalį lėšų, skirtų pastatui eksploatuoti. Šiltinamos pastato sienos bei stogas, įstatomos naujos durys, sumontuojami nauji sandarūs langai, nes per šias statinio konstrukcijas patiriami didžiausi šilumos nuostoliai.
Konferencijoje buvo pabrėžta, jog viena iš svarbiausių pastato dalių – langai. Jei jie nesandarūs, pro juos netenkama dalies šilumos energijos ir prastai izoliuojamas triukšmas. Anot Jono Tubinio, UAB "Hronas" pardavimų vadovo, gerai garsą bei šilumą sulaikantys langai ypač svarbūs pastatams, esantiems miesto centre ar prie intensyvaus eismo gatvių. Be to, vien pakeitus langus, būste galima sutaupyti nuo 15 iki 40% daugiau šilumos energijos.
Kitas kelias šilumai taupyti – išorės sienų šiltinimas. Anot Audronės Endriukaitytės, UAB "Paroc" rinkodaros direktorės, renovuojamų pastatų fasadų šiltinimas iš esmės nesiskiria nuo naujos statybos namų sienų izoliavimo technologijos.
"Renovuojant pastatus, sienas geriausia šiltinti iš išorės. Šis būdas yra teisingiausias statybinės fizikos požiūriu. Pastatą "apvelkant kailiniais" labiausiai sumažinama galimybė atsirasti šalčio tiltams, o laikančioji sienos konstrukcija atsiduria minimalių temperatūros svyravimų zonoje",– aiškina p. Endriukaitytė.
Energijos taupymo priemonės (šilumos punktų modernizavimas, vamzdynų šiltinimas bei individualios apskaitos prietaisų radiatoriuose įrengimas) – tai greičiausiai atsiperkančios investicijos. Langų keitimas, stogų bei sienų šiltinimas reikalauja didesnių investicijų, tai neatsipirks greitai, tačiau gaunamas geriausias efektas.
Anot p. Serbentos, jau už poros mėnesių turėtų pradėti veikti Vyriausybės patvirtinta nauja Daugiabučių namų modernizavimo finansavimo programa, kuri numato platesnį komercinių bankų dalyvavimą renovuojant daugiabučius namus.
Todėl tikimasi, jog dar daugiau atnaujintų namų gyventojų džiaugsis sumažėjusia sąskaita už šildymą, jaukesniu būstu ir didesne jo rinkos vertė.
Pagal Rasos Dževeckytės straipsnį |
|
|
|
|
|
