Klimato kaita

Klimato kaita yra viena svarbiausių XXI amžiaus pasaulinių problemų. Pasaulyje didėjant šiltnamio dujų, tokių kaip CO2, emisijai, kyla temperatūra, kuri gali pakeisti aplinką.

Klimato kaita

Millions at risk: defining critical climate change threats and targets [Parry, M., Arnell, N., Mcmichael, T., Nichills, R., Martens, P., Kovats, S., Livermore, M., Rosenzweig, C., Iglesias, A And Fischer, G., 2001]

Siekiant išvengti temperatūros padidėjimo daugiau kaip 2 Celsijaus laipsniais:
  • Artimiausiais 10 -15 metų pasaulinė šiltnamio dujų emisija turi pasiekti aukščiausią tašką ir pradėti mažėti.
  • Pasaulinė šiltnamio dujų emisija iki 2050 metų turi sumažėti ~50–55%, lyginant su 1990 metų lygiu.

Sprendimų atidėjimas net ir penkiems metams yra reikšmingas. Pasaulinių veiksmų atidėjimas 10 metų beveik padvigubins iki 2025 metų reikalaujamą sumažinimo lygį.

ES narės susitarė dėl 20/20/20 rodiklių, kurie reiškia iki 2020 metų 20% sumažinti šiltnamio dujų emisiją, 20% padidinti energinį efektyvumą ir 20% padidinti energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių.

Sprendžiant šias problemas šiuo metu vyksta daug ES ir nacionalinių iniciatyvų, nuo pastangų keisti iškastinę energiją atsinaujinančių šaltinių energija, tokia kaip Saulės energija, iki energijos naudojimo mažinimui skirtų strategijų.

Pastatai turi reikšmingą CO2 mažinimo potencialą:
  • Pastatuose sunaudojama apie 40% visos energijos. 
  • Patalpų šildymui tenka 75% pastate sunaudojamos energijos.
Pagerinus pastatų energinį efektyvumą, anglies dioksido emisija kiekvienais metais sumažėtų 460 milijonų tonų. Tai yra toks pat efektas:
  • Jei per keturiolika ateinančių metų būtų net šešiais milijonais sumažintas keliais riedančių automobilių skaičius; 
  • Jei miškais būtų užsodinta teritorija, kuri savo plotu būtų net tris kartus didesnė už Prancūziją.
Lygindamas kovos su klimato kaita technologijas, Europos politinių tyrimų centras (CEPS-EPTC) daro išvadą, kad naujų pastatų energiškai efektyvus izoliavimas yra geriausias būdas mažinti klimato kaitą, kartu didinant Europos konkurencingumą ir kuriant naujas įdarbinimo galimybes. Šie rezultatai pasiekiami naudojant esamą statybos praktiką.

CEPS (EPTC) ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad pastatų energinį efektyvumą galima padidinti naudojant esamas žinias ir technologijas kartu su jų įgyvendinimui naujais resursais. Tai ekonomiškai efektyvu ir nesukelia reikšmingos rizikos.

Pastatų energinio naudingumo direktyva ragina visas ES šalis nares perimti naują pastatų energinio efektyvumo sertifikavimo praktiką.

Kyoto piramidės principas:

 

Kyoto piramidės principai

 

Pagal pasyviosios energijos panaudojimo koncepciją suprojektuoto pastato energijos poreikis sumažėja iki minimumo, įvertinant toliau pateiktus prioritetus.


1. Šilumos nuostolių sumažinimas
  • Papildoma izoliacija 
  • Didesnis sandarumas 
  • Efektyvi vėdinimo sistema su šilumogrąža 

2. Ekonomiškai efektyvus elektros naudojimas
  • Energiškai efektyvūs elektriniai ir apšvietimo prietaisai 
    Nebūtino, nepagrįsto energijos naudojimo vengimas  

3. Saulės energijos naudojimas
  • Pastatų orientacija pasaulio šalių atžvilgiu 
  • Saulės kolektorių naudojimas

4. Energijos naudojimo valdymas
  • Tinkamas naudojimas ir kontrolė 

5. Energijos šaltinio pasirinkimas
  • Šiluminis siurblys 
  • Biokuras 
  • Centralizuotas šildymas 
  • Elektra arba dujos 

Kyoto protokolą galite rasti čia >>

http://europa.eu/legislation_summaries/environment/tackling_climate_change/l28060_en.htm