Pastatų energinis efektyvumas

Mažai energijos naudojantys, pasyvūs, nulinės energijos ir energiją gaminantys pastatai

Energiškai efektyvūs pastatai projektuojami taip, kad naudotų kuo mažiau energijos. Pastatai tampa energiškai efektyviais, kai naudojamos kokybiškos konstrukcinės ir izoliacinės medžiagos, mažinančios šilumos nuostolius ir didinančios pastato sandarumą. Profesionalus projektavimo lygis ir atliekamų statybos darbų meistriškumas yra pastatų energinio efektyvumo užtikrinimo pagrindinės prielaidos. Taip pat svarbu sumažinti šiluminių tiltelių poveikį.

Energiškai efektyvūs pastatai skirstomi į keturias kategorijas: mažai energijos naudojantys, pasyvūs, nulinės energijos ir energiją gaminantys pastatai. Pasyvūs pastatai yra optimalus pasirinkimas, kai vertinamas visas pastato gyvavimo ciklas.

0 tipas – Standartinis pastatas

Standartinis pastatas atitinka tik minimalius statybos standartų energinio efektyvumo reikalavimus.

 

I tipas. Mažai energijos naudojantys pastatai

Mažai energijos naudojančiuose pastatuose energijos sunaudojama du kartus mažiau negu standartiniuose namuose. Energinis efektyvumas pasiekiamas naudojant gerą izoliaciją ir langus bei vėdinimo sistemą su šilumogrąža. Pastatyti mažai energijos naudojantį pastatą nėra daug brangiau už standartinį pastatą (0-5%). Mažai energijos naudojančio pastato energijos sąnaudos šildymui yra apie 50–60 kWh/m2 per metus.

II tipas. Pasyvūs pastatai

Pasyviame name sunaudojama mažiau nei ketvirtadalis standartiniame name sunaudojamos energijos. Jis šildomas pastate išskiriama energija. Jame nėra kitos šildymo sistemos, išskyrus vėdinimo sistemos šilumogrąžą.

Įvairiose Europos šalyse naudojami pasyvaus pastato apibrėžimai pagrįsti preliminariais energijos poreikio reikalavimais, pateiktais Europos pasyvių pastatų skatinimo projekte (PEP) ir pagal Europos pažangiosios energetikos tyrimų programą (IEE) parengtoje studijoje.

Pasyvaus pastato apibrėžimas pagrįstas energijos poreikiu. Pastato visuminės energijos poreikis išreiškiamas visumine energija ir nustatomos jo ribinės vertės. Pavyzdžiui, Vokietijoje iš tinklų perkamos elektros energijos konvertavimo į pirminę energiją koeficientas yra 2,7. Energijos konvertavimo faktoriai derinami nacionaliniame lygyje.

Šalis Energijos poreikis patalpų šildymui ir vėsinimui Pirminės energijos poreikis Šildymo galios poreikis  Sandarumas, oro pasikeitimas/val. 
  kWh/m2a  kWh/m2a  W/m2  exch/h
Suomija 20 - 30  130 - 140   0,6 
Norvegija 15 + 3,5(T - 5)
T = Vidutinė metinė temperatūra
 

   
Švedija Pietūs 45
Šiaurė 55
Visa patiekta energija
  Pietūs10
Šiaurė14
~0,6
(0,3 l/sm2
Vokietija 15  120    0,6 
Pietų Europa  15 + 15 = 30 120    0,6 


Energinis efektyvumas pagrįstas pasyvaus pastato atitvarų sprendiniais: mažos šilumos perdavimo koeficiento U vertės ir ypatingai geras sandarumas. Jo konstrukcijos labai gerai izoliuotos, įstatyti kokybiški langai ir durys.

Pasyvaus namo statyba yra tik 5–10 % brangesnė už standartinio namo. Papildomos išlaidos storesnėms konstrukcijoms kompensuojamos neįrengiant šildymo sistemos. Pasyviam namui nereikalingi nauji techniniai įgūdžiai, speciali įranga ir medžiagos. Pasyvaus namo metinės energijos sąnaudos šildymui priklauso nuo pastato statybos vietovės ir yra nuo 15 kWh/m2 Centrinėje Europoje iki 30 kWh/m2 Šiaurės Europoje.
Komisijos planuose numatyta, kad nuo 2015 metų ES naujai statomi pasyvūs namai įgaus standartinio pastato statusą.

III tipas. Nulinės energijos pastatai

Nulinės energijos pastato metinis energijos sąnaudų ir anglies junginių išskyrimo į aplinką balansas yra nulinis. Šie pastatai gali būti neprijungti prie centralizuotų tiekiamos energijos tinklų.

IV tipas. Energiją gaminantys pastatai

Energiją gaminančių pastatų koncepcija taikoma pasyvaus pastato energinio efektyvumo lygio pastatams, kuriuose integruotos aktyvios saulės ir vėjo energijos gamybos bei tiekimo į pastatą sistemos. Vasarą šiuose pastatuose pagamintas perteklinis elektros energijos kiekis parduodamas nacionaliniams skirstomiesiems tinklams, o žiemos metu iš jų perkamas trūkstamas energijos kiekis. Prielaida šiems pastatams atsirasti būtų patvirtinti nacionaliniai energijos pardavimų tarifai, kurių dar nėra daugelyje šalių. Ši tarifų sistema turi būti subsidijuojama, taip skatinant naujų technologijų vystymą.
Papildomos investicijos į energiją gaminančių pastatų statybą padidėja ne daugiau kaip 10 %, lyginant su standartiniu pastatu. Šiuo metu energiją gaminantys pastatai statomi retai, tačiau artimiausioje ateityje tai turėtų tapti nauja statybos kryptimi.