Bendra informacija apie gaisrą


Pastatų gaisrinė sauga yra vienas iš pagrindinių reikalavimų statybos gaminiams ES statybos produktų reglamente (SPR).

Pastatų gaisrinė sauga labiausiai susijusi su žmonių saugumu, tačiau ji taip pat apima ir materialinių vertybių apsaugą. Duomenys apie gaisrus rodo, kad dažniausiai gyvybių netenkama dėl dūmų ir nuodingų dujų. Dūmai ir dujos pražudo žmones gerokai anksčiau, nei pavojingai pakyla temperatūra ar išplinta ugnis. Todėl žmonių saugumui užtikrinti itin svarbu yra pastatus projektuoti taip, kad kilus gaisrui žmonės galėtų saugiai ir greitai evakuotis, o gelbėjimo tarnybos galėtų tinkamai atlikti savo darbą.

 

Bendrai apie gaisrą

 

Ugnies plitimui pastate būtini trys elementai: deguonis, degios medžiagos (kuras) ir uždegimo šaltinis (karštis). Paprastai degių medžiagų ir deguonies pastatuose yra visuomet. Trečiasis elementas, uždegimo šaltinis, gali rastis dėl aplaidaus elgesio su ugnimi, menkiausios kibirkšties, smilkstančios cigaretės ir pan. Kad degimo reakcijos būtų išvengta, turi būti pašalintas bet kuris iš šių trijų gaisro elementų.

Jei ugnis išskiria kaitrą greičiau nei kaitra gali pasišalinti iš patalpos, joje sparčiai pakyla temperatūra. Susikaupus pakankamam kaitros kiekiui, staiga kyla ugnies pliūpsniai, o gaisras pereina nuo augimo į išsiplėtimo stadiją. Tuomet ugnis išplinta visais patalpos degiais paviršiais ir pasišalina per patalpos angas. Šioje gaisro stadijoje išgyventi nebeįmanoma.

Staigaus ugnies plitimo požiūriu svarbiausia kontroliuoti esančių medžiagų šilumos išskyrimo greitį. 
 

Gaisro stadijos

Gaisro eigą galima suskirstyti į tris stadijas.

Bendrai apie gaisrą 

Pirmojoje stadijoje (užsidegimas) labai svarbų vaidmenį vaidina medžiagų savybės. Aukštu atsparumu ugniai pasižymintys gaminiai nesuteikia ugniai degių medžiagų, todėl žmonės turi daugiau laiko palikti patalpą. Svarbus ir medžiagų dūmingumas – dėl nuodingų dujų ir blogo matomumo žmonės gal žūti dar nekilus didelėms liepsnoms. Atsparūs ugniai gaminiai neišskiria nuodingų dujų ir nerūksta.
Antrojoje gaisro stadijoje (liepsnojimas) pastato konstrukcijų atsparumas ugniai atlieką esminį vaidmenį. Ši stadija trunka tiek, kiek patalpoje yra degių medžiagų.
Trečioji stadija (gesimas) prasideda kai sudega visos degios medžiagos.

Nuo užsidegimo iki išplitusio gaisro:

Bendrai apie gaisrą  Pastatuose gaisras paprastai gali kilti nuo nedidelio ugnies židinio, kuris gali rusenti valandų valandas. Kilus liepsnoms, staiga pradeda augti temperatūra. Dūmams įkaitus iki 500-600 ⁰C, karščio spinduliuotė tampa tokia stipri, kad staiga užsiliepsnoja visi degūs paviršiai. Šiuolaikiniuose pastatuose nuo užsidegimo (ugnies ir dūmų kilimo) iki suliepsnojimo gali praeiti 3–5 minutės, nebent ugnis užgestų dėl deguonies trūkumo. Liepsnojimui perėjus į išsiplėtojusio gaisro stadiją, temperatūra gali pakilti iki 1 000 – 1 200 ⁰C. Kairėje esančiose diagramose pavaizduotas gaisro plitimas ir temperatūros kitimas laike bei įvairių medžiagų atsparumas ugniai.

 

Gaisrinė sauga

Pastate kilęs gaisras gali nusinešti žmonių gyvybes ir padaryti daug žalos turtui. Apie pusė draudimo išmokų tenka gaisro nuostoliams atlyginti. Palyginimui, vandens padaryta žala sudaro apie 30 %, o vagystės apie 20 % visų draudimo išmokų. Ugnies plitimo greitį lemia tiek pastatų konstrukcijų, tiek ir patalpose naudojamų medžiagų savybės. Veiksminga gaisrinė sauga žymiai sumažina gaisro riziką. (Šaltinis: https://www.fkl.fi/materiaalipankki/esitysaineistot/Dokumentit/Vahinkotietoja_2013.ppt)

Pastato gaisrinės saugos priemonės skirstomos į pasyviąsias ir aktyviąsias.

Pasyviosios gaisrinės saugos priemonės dažniausiai yra integruojamos į pastato konstrukciją taip, kad gaisro atveju pastatas kuo ilgiau išsilaikytų. Pasyviųjų gaisrinių saugos priemonių paskirtis yra apsaugoti konstrukciją bei pastate esančius žmones:

  • neleisti gaisrui kilti ar riboti išorinį ir vidinį jo plitimą; 
  • išlaikyti pastato stabilumą; 
  • užtikrinti, kad žmonės galėtų saugiai palikti gaisro apimtą pastatą.

Pasyviosios gaisrinės saugos priemonės apima šiuos komponentus:

  • saugus atstumas nuo gaisro iki gretimų pastatų; 
  • ugnies plitimą stabdanti išorinė sienų ir lubų danga; 
  • ugniai atsparių patalpų (gaisrinių skyrių) įrengimas bei konstrukcinių elementų apsauga nuo ugnies; 
  • ugnies plitimą stabdanti vidinė sienų, grindų ir lubų danga; 
  • angos priešgaisrinėse užtvarose (avarinio išėjimo durys, angos inžinerinių tinklų kanaluose ir pan.); 
  • apkrovas laikantys konstrukciniai elementai.

Renkantis statybos medžiagas reikiamam pasyvios gaisrinės saugos lygiui pasiekti, svarbu atsižvelgti į du dalykus – kaip medžiagą veikia ugnis ir ar medžiaga yra atspari ugniai.

Aktyviosios gaisrinės saugos priemonės ypatingos tuo, kad gaisro metu jos aktyvuojasi savaime arba jas aktyviai naudoja žmonės. Gaisrinės saugos priemonių įrengimas priklauso nuo pastato konstrukcinių elementų. Kad stacionariosios gaisro gesinimo sistemos būtų visuomet parengtos darbui, jas būtina reguliariai tikrinti ir prižiūrėti. Aktyvi pastato gaisrinės saugos sistema kilus gaisrui paprastai aktyvuoja stacionarias gaisro gesinimo sistemas bei įspėja apie pavojų pastate esančius žmones ir gelbėjimo tarnybas.

Toliau pateikiame aktyviųjų gaisrinės saugos priemonių pavyzdžius:

  • automatinė gaisro signalizacija, 
  • evakuacijos signalizacija, 
  • dūmų signalizacija, 
  • automatinės gesinimo sistemos, 
  • dūmų šalinimo sistemos, 
  • durų uždarymo mechanizmai, 
  • ventiliacijos sklendės.