Gaisrinis klasifikavimas

Šalies statybos normos ir taisyklės paprastai grindžiamos gaisro vystymosi stadijomis. Reikalavimai medžiagoms ir konstrukcijoms nustatomi pagal pastato paskirtį, dydį, atsparumą ugniai ir naudojimo režimą.

Gaisrinė klasifikacija 

a) Medžiagų gaisrinis klasifikavimas: reakcija į ugnį (ugnies plitimą)

Kilus gaisrui, svarbu kuo greičiau evakuoti žmones ir išsaugoti jų gyvybes. Evakuacijos laikas priklauso nuo pastate panaudotų medžiagų ir jų priešgaisrinių savybių.

ES šalyse statybinių medžiagų gaisrinis saugumas skirstomas į europines klases. Ši sistema pradėta taikyti Europos Komisijai 2000 m. vasario 8 d. priėmus sprendimą (2000/147/EB) sukurti bendrą palyginamąją statybinių medžiagų sistemą. Atsparumo ugniai bandymai atliekami pagal vieningą metodiką.

 

Europinių gaisrinių klasių bandymai:

  • statybinių medžiagų atsparumas ugniai – nedegumo bandymas, EN ISO 1182; 
  • statybinių medžiagų atsparumas ugniai – degimo šilumingumo bandymas, EN ISO 1716; 
  • statybinių medžiagų atsparumas ugniai – dujų degiklio termiškai veikiamų statybinių gaminių, išskyrus grindų dangas, bandymas, EN 13823; 
  • statybinių medžiagų atsparumas ugniai – užsidegamumas tiesiogiai veikiant liepsnai, Antra dalis: vienos liepsnos šaltinio bandymas, EN ISO 11925-2; 
  • grindų dangos atsparumas ugniai – Pirma dalis: degimo pobūdžio nustatymas panaudojant spinduliuotės šilumos šaltinį EN ISO 9239-1.

Daugiau informacijos >>
VTT: EUROCLASS System

Pastaba: vieno degančio objekto bandymo metodo esmė – panaudoti vieną didesnį nei įprasta objekto pavyzdį bandymui taip, kad rezultatas geriau atspindėtų realaus gaisro scenarijų. Patirtis rodo, kad vieno degančio objekto bandymo metodas nelabai tinka daugiasluoksniams gaminiams, pvz., lengvoms metalu dengtoms kompozicinėms plokštėms iš polistireninio putplasčio. Bandymų su vienu degančiu objektu rezultatai priklauso nuo bandomojo objekto sumontavimo vietos, todėl bandymo tikslams specialiai buvo sukurtos tokių gaminių montavimo ir tvirtinimo instrukcijos (EN 15715).

Pagrindinės savybės, pagal kurias nustatoma kiekvieno konkretaus produkto europinė degumo klasė, yra nedegumas, užsidegamumas, liepsnos plitimas, degimo šilumingumas, dūmingumas ir liepsnos lašelių susidarymas. Pagal bandymų rezultatus gaminiai yra skirstomi į degumo klases (žr. diagramą ir lentelę).  

 

Gaisrinė klasifikacija

 

Europinė klasė Pavyzdys
A1, A2  Akmens vata, gipso kartono plokštės
B Dažytos gipso kartono plokštės
C Gipso kartono plokštės su popieriniais tapetais
D Statybinė mediena
E Polistireninis putplastis su antipireniniais priedais
F Nepatikrintos medžiagos, polistireninis putplastis


Papildomos klasės dūmingumui    Papildomos klasės liepsnos lašeliams
 s1 konstrukciniai elementai gali išskirti labai nedidelį kiekį degimo dujų ir dūmų  d0 konstrukciniai elementai privalo neišskirti liepsnos lašelių ar dalelių
 s2 konstrukciniai elementai gali išskirti ribotą kiekį degimo dujų ir dūmų  d1 gali išsiskirti ribotas liepsnos lašelių ar dalelių kiekis
 s3 nėra reikalavimo riboti degimo dujų ir dūmų išskiriamą kiekį  d2 nėra reikalavimo riboti liepsnos lašelių ar dalelių išsiskyrimą

  • A1 klasė – nedegūs gaminiai. Ši klasė negali būti susieta su jokia kita klase. 
  • A2 klasės gaminiai taip pat yra laikomi nedegiais, nes per juos nevyksta staigus liepsnos išplitimas. 
  • Klasės nuo A2 iki D yra papildomai žymimos pagal dūmų susidarymą ideksą s1, s2 ar s3, bei pagal liepsnos dalelių susidarymą d0, d1 ar d2 (pvz., A2-s1, d0). 
  • E klasė gali būti papildomai žymima tik d2 indeksu. 
  • F klasė nurodo, kad gaminys nėra testuotas, neatitinka jokios klasės reikalavimų, ar kad gamintojas nenurodė reakcijos į ugnį (degumo) parametrų. F klasė taip pat negali būti derinama su jokia kita klase. 
  • „L” subindeksas naudojamas nurodant vamzdynų izoliacijos europinę degumo klasę, (pvz., A2L–s1, d0).

Šalies normatyviniai dokumentai reikalauja, kad statybos medžiagos, gaminiai ir konstrukciniai elementai būtų sukurti taip, kad žmonės, kurie bus iš tokių medžiagų pastatytame pastate, pavojaus atveju galėtų saugiai pasislėpti, kad pagalbos tarnybos galėtų tinkamai atlikti gelbėjimo ir gaisro gesinimo darbus. Vidiniai ir išoriniai paviršiai neturi padėti sklisti ugniai ir dūmams.

 

Žaižaravimas ir smilkimas

Žaižaravimas ir rusenimas dar nėra įtraukti į Europos degumo klasifikacijos sistemą, nors kai kurios valstybės narės jau yra nustačiusios savo reikalavimus.

Žaižaravimas yra gaminio savybė, dėl kurios jis gali žėruoti, rusenti (švytėti) po to, kai užgęsta ugnis. Šiuo metu yra kuriamas bendras Europos žaižaravimo bandymų metodas. Žaižaruoti gali ne tik šilumos izoliacija, bet iš esmės visos statybinės medžiagos.

Smilkimas yra degimas be liepsnos. Jį sukelia ilgalaikis žemo intensyvumo karščio poveikis. Pavyzdžiui, šilumos izoliacija lubose gali pradėti smilkti nuo į lubas įmontuotos apšvietimo įrangos poveikio. Bendras Europos smilkimo bandymų metodas dar nėra sukurtas.

 

Nuodingos dujos

Kaip minėta anksčiau, gaisro metu išsiskiriančios nuodingos dujos yra mirtinai pavojingos jau ankstyvojoje gaisro stadijoje, todėl jų kontrolei reikia skirti ypatingą dėmesį. Kol kas Europoje nėra suderintos metodikos nustatyti ir įvertinti statybos gaminių toksiškumą gaisro metu, tačiau darbas šioje srityje vyksta.

  • PAROC akmens vata priskiriama aukščiausiai A1europinei degumo klasei. 
  • PAROC akmens vatos gaminiai gaminami iš natūralaus akmens bei nedidelio kiekio gamybos procese naudojamo organinio rišiklio. 
  • PAROC akmens vata yra visiškai nedegi.

 

b) Konstrukcijų gaisrinis klasifikavimas: atsparumas ugniai (skirstymas į gaisrinius skyrius)

Statybiniai gaminiai yra klasifikuojami pagal jų reakciją į ugnį, o stogo, sienų, grindų, lubų dangos ir net inžinerinės sistemos, įskaitant ortakius ir vamzdžius, yra skirstomi pagal jų atsparumą ugniai. Atsparumo ugniai klasifikacijos sistema sukurta remiantis funkciniais reikalavimais. Atsparumas ugniai tikrinamas natūralaus dydžio krosnyje, naudojant standartinėje gaisro kreivėje užfiksuotus temperatūros pokyčius laiko skalėje. Tokiu būdu bandomos ir klasifikuojamos šios savybės:

  • I = izoliacinės savybės. Matuojamas laikas, per kurį ugnies neveikiama pastato dalies pusė pasiekia tam tikrą temperatūrą (paprastai 140 °⁰C).
  • E = vientisumas. Matuojamas laikas, per kurį tam tikra pastato dalis gaisro metu veikiama karštų degimo dujų išlaiko savo formą.
  • R = apkrovų laikymas. Matuojamas laikas, per kurį įprasto gaisro metu tam tikra pastato dalis gali atlaikyti atitinkamą svorį.
  • M = mechaninis poveikis. Matuojamas pastato konstrukcijos atsparumas mechaniniam poveikiui įprasto gaisro metu.

Bandymų metu matuojama, kiek minučių gaisro metu konstrukcija išlaiko šias savo savybes. Jei bandymų rezultatas atitinka REI 60 klasę (REI - atsparumo ugniai klasifikacijos sistema), reiškia, kad konstrukcija išlaiko savo izoliacines, apkrovų laikymo bei stabilumo savybes vieną valandą. Izoliacijos atsparumas ugniai vertinamas taip: ugnies veikiamos konstrukcijos šaltosios pusėje temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 140 °C. Kai kuriais atvejais klasifikuojant gali būti taikomi ir papildomi kriterijai. Pavyzdžiui, „M“ reiškia atsparumą mechaniniam poveikiui, kurio bandymas paprastai yra privalomas ugniasienėms.

Pastato atsparumo ugniai reikalavimus nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

  • PAROC akmens vata dėl jos aukšto lydymosi taško puikiai tinka gaisrui atsparioms konstrukcijoms. 
  • PAROC akmens vata išlaiko savo savybes net esant 1 000 °C temperatūrai. 
  • PAROC kompozicinės plokštės puikiai tinka vidaus sienoms. Priklausomai nuo Jūsų pasirinkto storio ir tipo, plokščių asortimentą sudaro gaminiai, kurie atitinka nuo EI 15 iki EI 240 klases. Taip pat siūlome EI-M 60, 90 ir 120 klases atitinkančias dvigubų sienų sistemas, kurios gali būti naudojamos kaip ugniasienė.

 

c) Pastatų inžinerinių sistemų gaisrinė klasifikacija

Pastatų inžinerinės sistemos – šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK), vaidina svarbų vaidmenį projektuojant pastato gaisrinį saugumą. Kad gaisrą būtų galima lokalizuoti, ventiliacijos kanalai ir vamzdynai privalo atitikti nustatytus atsparumo ugniai reikalavimus. Pertvarose esančias angas taip pat reikia projektuoti taip, kad liepsnos negalėtų išplisti į gretimas patalpas.

ŠVOK gaminiams taikomas darnusis standartas EN 14303 “Pastatų įrangos ir pramonės įrrenginių termoizoliaciniai gaminiai. Gamykliniai mineralinės vatos (MW) gaminiai. Techniniai reikalavimai.”, kuris reikalauja, kad visa techninė izoliacija būtų CE ženklu.

Pastato inžineriniams įrenginiams, pvz., ventiliacijos angoms, vamzdynams ir kabelių loviams, taip pat yra sukurtas darnusis gaisrinių bandymų standartas. Yra keletas EN bandymų standartų, tačiau dar nėra darniųjų gaminių standartų visoms inžinerinėms sistemoms, todėl reikia vadovautis vietiniais reglamentais ir reikalavimais.

  • Akmens vata puikiai tinka priešgaisrinei angų, vamzdynų ir kitų įrenginių izoliacijai.

 

d) Pastatų gaisrinė klasifikacija

Statybų projekto planavimo stadijoje projektuotojai turi nuspręsti, kuriam atsparumo ugniai laipsniui atitiks pastatas. Daugeliu atvejų pasirinkimo nėra, tačiau kartais šį laipsnį galima pasirinkti.

Daugiau apie tai skaitykite Boverket tinklalapyje >>