Ilgaamžiškumas

ES Statybos produktų reglamento (SPR) aiškinamajame rašte F ilgaamžiškumas apibrėžiamas taip: „Gaminio ilgaamžiškumas yra jo gebėjimas išlaikyti reikalaujamas savybes nustatytą arba ilgą laiką, veikiant numatytiems poveikiams. Normaliai prižiūrimas gaminys tinkamai suprojektuotame ir pastatytame statinyje turi atitikti esminius statinio reikalavimus ekonomiškai pagrįstą laikotarpį".

Gaminio ilgaamžiškumas priklauso nuo jo paskirties ir eksploatacijos sąlygų. Ilgaamžiškumo įvertinimas gali būti susietas su gaminiu arba su jo eksploatacinėmis savybėmis, kurios labai svarbios atitikties esminiams statinio reikalavimams požiūriu. Bet kuriuo atveju pagrįsta nuostata yra tai, kad gaminio charakteristikos turi būti išlaikytos priimtiname lygyje visa jo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į jo pradines charakteristikas.


Senėjimas

Senėjimas siejamas su ilgalaikiu savybių pokyčiu, bėgant laikui. Didelis drėgnumas ir aukštos temperatūros poveikis tuo pat metu gali įtakoti mineralinės vatos mechanines savybes. Gali būti pastebėtas ir išmatuotas tokiose ekstremaliose sąlygose esančios mineralinės vatos stipruminių savybių blogėjimas.


Matmenų pastovumas veikiant apkrovoms, temperatūrai ir drėgmei

Matmenų pastovumas reiškia, kad medžiagos originalus dydis ir storis laikui bėgant nekinta. Ši savybė bandoma pagal EN 1604 (bandoma 48 h 23°C temperatūros ir 90% santykinės drėgmės aplinkoje, didžiausias leidžiamas pokytis 1%).

Matmenų pastovumas yra svarbus izoliuotos konstrukcijos tinkamai eksploatacijai. Nustatyti reikalavimai matmenų pastovumui, esant nekintamai temperatūrai (EN 1604) arba cikliškai temperatūros ir drėgnumo kaitai (EN 1603). Apkrautai konstrukcijai labai svarbu parinkti ilgalaikio storio pastovumo (EN 1606) izoliacines medžiagas.

Medžiagų matmenų pokyčiai priklauso nuo jų šiluminių plėtimosi koeficientų. Tai yra šaldomos arba šildomos medžiagos traukimosi arba plėtimosi greitis. Praktiškai visos medžiagos turi plėtimosi koeficientus, priklausančius nuo medžiagos cheminės sudėties.

Akmens vata yra neorganinė medžiaga ir visomis sąlygomis išlaiko savo formą bei matmenis.

Atsparumas šarmams ir chemikalams

Izoliaciniai gaminiai turi derėti su kitais konstrukcijos gaminiais ir su jais nereaguoti. Jie turi būti atsparūs šarmų poveikiui, kai liečiasi su betonu, ir cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos hidroizoliacijoje arba klijuose.

Atsparumas šarmų poveikiui yra ypatingai svarbi tinkuojamose sistemose naudojamų izoliacinių medžiagų savybė, nes tokiose sistemose tinkas dedamas tiesiogiai ant izoliacijos paviršiaus.

  • Akmens vata yra labai atspari šarmų poveikiui.

UV spinduliuotė montuojant gaminius

Statybos metu izoliacinius gaminius veikia ultravioletinė spinduliuotė. Tipinis atvejis yra išorinės tinkuojamos termoizoliacinės sistemos (ITTS), kai pastatų fasadai izoliuojami ir izoliacijos paviršius paliekamas atviras. Tinko sluoksnis įrengiamas tik po tam tikro laiko. Todėl izoliacija turi atlaikyti UV spinduliuotės poveikį ir nepakisti.