Konferencijos dalyvius pasveikino LR Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas ir VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė savo pranešime „Energiškai efektyvūs pastatai – valstybės prioritetinis požiūris“ atkreipė dėmesį į būtinybę mažinti Europos Sąjungos energinę nepriklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Taip pat ji palietė ir ateities perspektyvas – beveik nulinės energijos pastatai.
Europos įmonių aljanso efektyviam energijos vartojimui pastatuose atstovė Susanne Dyrboel apžvelgė situaciją Europoje, papasakojo apie naujausias tendencijas ir reglamentus. Ji pabrėžė, kad Europos, o ypač Lietuvos priklausomybė nuo importuojamų energijos šaltinių vis dar išlieka didelė, visa ūkinė veikla žymia dalimi priklauso nuo energijos kainų svyravimų. Virš 60% visų importuojamų dujų sunaudojama pastatų šildymui ir ši dalis auga. Tuo pačiu, tai ir didžiausias potencialas taupymui. Vien su dabartinėmis technologijomis sąnaudas energijos šaltiniams galima mažinti iki 80%.
A klasės pastatų projektavimą ir statybą architektas A.Kaušpėdas palygino su devyniolikto amžiaus pramonės revoliucija Anglijoje. A klasės reikalavimai skatina unifikavimą statybose, kai vieninteliu reikalavimu gali tapti tik energinio efektyvumo paieškos. Tačiau labai svarbu, kad pastatai netaptų vien tik ekonomiškomis dėžėmis. Tam reikia ženkliai daugiau pastangų projektavimo stadijoje, o investuotojai užsakovai, siekdami tvarumo, turi suprasti ir įvertinti šio proceso kompleksiškumą.
Gaisrinių tyrimų centro Atitikties įvertinimo skyriaus vedėjas Žydrūnas Kuodis renginyje pristatė studijos „Gaisro apkrovos pokyčiai susiję su pastatų energinio efektyvumo didinimu“ išvadas. Iš atliktos studijos matome, jog energiškai efektyviuose pastatuose didėjant šilumos izoliacijos storiui didėja ir gaisro apkrova. Naujų technologijų/inovacijų poveikis gaisrinei saugai yra svarbus todėl būtina laiku adaptuoti gaisrinės saugos reikalavimus statiniams.
MVGA asociacijos prezidentas G.Babravičius pažymėjo, kad siekiant energinio efektyvumo, negalima ignoruoti padidėjusių rizikų žmonių turto saugumui, sveikatai ar net gyvybei. Masinis degių produktų naudojimas buityje, naujos sintetinės statybinės ir buitinės medžiagos pakeitė gaisrų kilimo bei plitimo greitį. Didelė problema, anot jo, ir nesaugių medžiagų gaisro metu išskiriamos nuodingos medžiagos. Egzistuojančios statybinės normos nespėja reaguoti į dinamiškus pokyčius statybų rinkoje, deja, bet jos dažnai paskubomis keičiamos tik nutikus didelei nelaimei. Kalbant apie pastatų kokybines charakteristikas, dažniausiai akcentuojama ekonominė nauda dėl energijos taupymo, bet „pamirštama“ apibūdinti kitas svarbias jų savybes.
 |
 |
