Pastatas yra veikiamas drėgmės ne tik statybos metu bet visą savo gyvavimo laikotarpį. „Matoma“ bendroji drėgmė yra dažniausia ir plačiausiai pasitaikanti pastatų su drėgme susijusių problemų priežastis. Tačiau yra ir kitos drėgmės formos, kurios veikia pastatą visu eksploatavimo laikotarpiu ir yra „nematomos“- tai konvekcinė, difuzinė ir kapiliarinė drėgmė. „Nematomą“ drėgmę sunkiau suprasti ir jos išvengti.
Suomijos techninių tyrimų centre VTT atliktas išsamus šilumos izoliacinių medžiagų tyrimas parodė, kad izoliacinių medžiagų drėgminės savybės ženkliai skiriasi. Tyrimo metu buvo nustatoma įvairių izoliacinių medžiagų nuostovusis drėgnis, vandens įgėris dalinai panardinus, izoliacijos džiūvimo laikas po dalinio mirkymo ir kt.
Tyrimai parodė, kad drėgmės poveikio požiūriu PAROC akmens vata yra viena iš geriausių šilumos izoliacinių medžiagų. Ji išlieka sausa labai drėgnoje aplinkoje, net esant 98 % aplinkos oro drėgniui. PAROC akmens vata neįgeria vandens, greitai džiūsta, yra atspari kapiliarinei drėgmei, yra atvira difuzijai, t. y. leidžia gretimoms konstrukcijoms džiūti abiem kryptimis, ir nepelija.
Apibendrintus tyrimų rezultatus, patarimus kaip projektuoti pastatų atitvaras, norint išvengti neigiamo drėgmės poveikio, apie akmens vatos drėgmines savybes ir apie pelėsių atsiradimo riziką rasite mūsų svetainėje leidinyje „Drėgmės valdymo vadovas“.
