5 žingsniai žiedinės ekonomikos link

ŽIEDINĖ EKONOMIKA 

 

PAROC, „Owens Corning“ įmonė, yra įsipareigojusi perdirbti arba atiduoti perdirbimui visas atliekas nuo 2030 m. Susipažinkite su mūsų veiksmais siekiant šio tikslo.

Iš pirmo žvilgsnio žiedinės ekonomikos schema gali pasirodyti labai paprasta ir nesudėtinga. Ratu suformuotos procedūros sukuria uždarą ciklą, kuris yra nesibaigiantis žiedinės ekonomikos procesas.

Tai ką gi reikia padaryti, kad šis ratas pradėtų suktis?

PAROC parengė ir vykdo 5 žiedine ekonomika pagrįstas priemones, kurios pačios kalba už save.

1. Iš atliekų į birią vatą

Blowing wool installationPradėkime nuo praėjusiojo amžiaus devintojo dešimtmečio. Jau 40 metų „Paroc“ naudoja technologiją, kuri leidžia vatos gaminių atliekas susmulkinti ir perdirbti į birią vatą. Supakuota į maišus biri vata parduodama klientams.

Birios vatos gamybai galima panaudoti ne tik gamybines atraižas, bet ir per ilgai sandėliuotus, apgadintus ar žemesnės kokybės akmens vatos gaminius.

2019 m. visos „Paroc“ gamyklos į birią vatą perdirbo 26.000 tonų perteklinės ir žemesnės kokybės gaminių.

 

2. Iš gaminių į žaliavą

Perdirbti ir vėl panaudoti nekokybiškus ar perteklinius akmens vatos gaminius galima ir kitaip – juos galima susmulkinti ir panaudoti kaip žaliavą naujiems akmens vatos gaminiams.

Perdirbant vatos gaminius nereikia lydyti akmenų, nereikia kitų sudėtingų gamybos procesų. Tai yra energiškai efektyvus ir tvarus akmens vatos perdirbimo būdas. Kasmet „Paroc“ gamyklose perdirbama 35.000 tonų perteklinės produkcijos į akmens vatos žaliavą.

Tokiu būdu perdirbtos akmens vatos žaliavos daugiausiai naudoja Hässleholmo gamykla Švedijoje.

Joje 2019 m. buvo pradėta taikyti patobulinta perdirbimo technologija, o jau nuo 2021 m. gamykla gali perdirbti visas savo akmens vatos atliekas.

 

3. Iš kliento į gamyklą

Švedijoje atliekų surinkimo sistema REWOOL veikia jau daugiau nei 20 m. Kai 1996 m. ji buvo pradėta taikyti, sistemos idėja buvo labai pažangi: klientas supakuoja po statybų likusius akmens vatos gaminių likučius į maišus ir atveža juos atgal į gamyklą arba pasamdo vežėją juos atvežti. Tada gamykla perdirba likučius į birią vatą arba į žaliavą akmens vatos gaminiams.

Yra dar ir trečias būdas, kaip galima panaudoti vatos likučius. Pagal REWOOL sistemą iš likučių yra gaminami briketai.

2020 m. „Paroc“ REWOOL sistema pradėta taikyti Suomijoje. Čia akmens vatos likučiai perdirbami bendradarbiaujant su 2 įmonėmis. Viena iš jų, „Eko-Expert“, gamina birią vatą.

 

4. Iš atliekų į briketus

Gaminant akmens vatą ne tik gaunamas tam tikras jos perteklius, bet susidaro ir kitų gamybos proceso atliekų. Jos negali būti naudojamos kaip žaliava gaminti birią vatą ar žaliavą vatos gamybai. Tačiau didžiąją tokių atliekų dalį galima perdirbti į briketus.

Kokie tai briketai? Juos sudaro įvairiuose gamybos etapuose bei integruotuose oro valymo procesuose susidarančios atliekos. Tokios atliekos supresuojamos kartu su betonu ir skalda į briketus.

Pagamintas briketas šiek tiek primena alaus skardinę. Pusę jos turinio sudaro gamykloje susidariusios atliekos, kitą pusę – perdirbtos medžiagos iš kitų šaltinių.

O geriausia yra tai, kad briketus galima naudoti kaip žaliavą gaminti naujus PAROC® akmens vatos gaminius. 2019 m. briketų gamybai panaudota 69.000 tonų „Paroc“ gamyklų atliekų.

Kaip „Owens Corning“ grupės narė, įmonė „Paroc“ yra įsipareigojusi nuo 2030 m. perdirbti arba atiduoti perdirbti visas gamyklos atliekas.

Vilniaus gamykla Lietuvoje nulinį į sąvartyną išmetamų atliekų tikslą pasiekė jau 2020 m.

Hässleholmo gamykla jau visai arti šio tikslo – į sąvartyną iškeliauja vos 6 proc. visų joje susidarančių gamybos atliekų.

 

5. Geležies atskyrimas

Yra dar viena žiedinės ekonomikos priemonė taikoma visose „Paroc“ gamyklose. Tai – geležies atskyrimas iš akmens skaldos lydalo, susidarančio žemakrosnėse. Gaminant akmens vatą, pirmiausia išlydomi akmenys ir briketai. Šiame etape susidaro geležis, kuri reguliariai pašalinama iš žemakrosnės. Pašalinus nusėdusią žemakrosnėje geležį, lieka lydalas, turintis nedidelį geležies kiekį. Iš šio lydalo gaminama akmens vata, o iš susidariusių lydalo atliekų irgi yra atskiriama geležis. Likęs lydalas gražinamas į žemakrosnę iš kurio ir vėl gaminama akmens vata.

Atskirta geležis yra perduodama perdirbti kitoms įmonėms.

Kaip ir kiti „Paroc“ naudojami perdirbimo būdai, geležies išgavimas yra svarbus žingsnis įmonės kelyje į žiedinę ekonomiką.